Mano Dieve, dėkoju Tau, kad man davei brolių ir seserų. Dėkoju ir meldžiu už juos – išlaikyk mūsų tarpe meilę ir sutarimą. Leisk, kad vienas kitą suprastume ir sunkiomis valandomis neštume vienas kitam paguodą. Saugok mus nuo barnių, nesantarvės, pavydo. Apglobk mus visus savo palaiminimu, kad vienas kitam duotume gerą pavyzdį ir teiktume paguodą savo tėvams. Mūsų darbai tegarbina Tave, amžinasis Dieve, mūsų Tėve. Amen.
Teologiškai, melstis už šeimos narius yra išorinė meilės apraiška, kurią apaštalas Paulius vadina „vienas kito naštas nešimu“ (Gal 6, 2). Tai nėra vien emocinis prašymas, bet aktyvus įsipareigojimas dvasinei jų gerovei. Įdomu tai, kad ankstyvojoje Bažnyčioje, ypač Rytų tradicijoje, egzistavo specifinės maldos už „bendrakeleivius“ (sinodijos narius), pabrėžiančios, kad šeima yra miniatiūrinė Bažnyčia. Ši malda stiprina ne tik tarpusavio ryšį, bet ir asmeninį atsakomybės jausmą už artimo dvasinį kelią. Ji įtvirtina supratimą, kad mūsų išganymas yra glaudžiai susijęs su mūsų santykiais su tais, kurie dalijasi mūsų kraujo ryšiais ar dvasine šeima.