Jėzau, Tu esi vienintelis ir tikras draugas.
Tu daliniesi su manimi mano vargais, Tu juos sau prisiimi, Tu visuomet moki juos paversti į gera. Tu meiliai manęs klausaisi, kai pasakoju apie savo sielvartus, ir niekada neatsisakai man jų sušvelninti.
Aš Tave randu visada ir bet kurioje vietoje. Tu niekada neatsitolini, o jeigu man reikėtų pakeisti buveinę, aš tikrai Tave rasčiau ten, kur nueičiau.
Tu niekada nesibodi manęs išklausyti, niekada neatsisakai padaryti man gera. Jei Tave myliu, esu įsitikinęs, kad ir pats esu mylimas. Tau visai nereikia mano turtų, ir Tu nenuskursi, jei pasidalinsi su manimi savaisiais.
Nors ir koks vargšas esu, bet ir pats kilmingiausias, pats protingiausias, netgi pats švenčiausias žmogus neišardys mano draugystės su Tavimi. Mirtis, kuri mus atplėšia nuo visų kitų draugų, turi mane sujungti su Tavimi. Jokie senatvės vargai ar piniginiai rūpesčiai negali Tavęs nuo manęs atskirti – priešingai, aš niekada nevertinsiu Tavęs labiau ir Tu niekada nebūsi man artimesnis, kaip tada, kai visa kita man bus labiausiai nepalanku.
Tu pakenti mano trūkumus su pasigėrėtina kantrybe. Mano neištikimybė, mano nedėkingumas Tavęs neužgauna, Tu visada pasiruošęs sugrįžti, jei aš to noriu. O Jėzau, suteik malonę man to norėti, kad aš visas būčiau Tavo, visiems laikams ir amžinybei. Amen.