ŠV. KAZIMIERO LITANIJA

Kýrie, eléison! Christe, eléison! Kýre, eléison!

Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,

Šventoji Dvasia, Dieve,

Šventoji Trejybe, vienas Dieve,

Šventasis Kazimierai, R. melski už mus!

Angeliškasis jaunuoli,

Dievo meilės žibury,

Ištvermingasis Kristaus sekėjau,

Uolusis Marijos garbintojau,

Gražiausių dorybių gėlyne,

Nuolatinės maldos brangintojau,

Maldos ir darbo jungėjau,

Pasninkų ir santūros mylėtojau,

Skaistusis nekaltybės karžygy,

Jaunatviškos skaistybės mokytojau,

Didysis artimo mylėtojau,

Švelnusis prislėgtųjų guodėjau,

Dosnusis našlių šelpėjau,

Jautrusis našlaičių tėve,

Tikroji paliegėlių viltie,

Tikėjimo palaikytojau,

Bažnyčios ir valstybės taikintojau,

Tiesos ir teisingumo vykdytojau,

Krikščioniškosios drausmės atstove,

Nuostabios išminties vyre,

Pavyzdy pasaulio galiūnams,

Mūsų Bažnyčios papuošale,

Mūsų Tėvynės užtarėjau,

Garbingasis Lietuvos sūnau ir globėjau,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. atleisk mums, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. išklausyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris nikini pasaulio nuodėmes, R. pasigailėk mūsų!

V. Melski už mus, šv. Kazimierai. R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.

Melskimės. Dieve, Tu šventąjį Kazimierą stiprinai ištvermės dorybe tarp karaliaus dvaro malonumų ir pasaulio vilionių. Jam užtariant, padėk ir visiems savo tikintiesiems neprisirišti prie žemės ir pastoviai siekti dangaus. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Skaitykite daugiau..

Šventasis Kazimieras, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės princas, savo gyvenimu liudijo gilų krikščioniškąjį asketizmą, kuris išsiskiria iš jo laikmečio pasaulietiškos valdovų aplinkos. Jo pamaldumas neapsiribojo vien išorinėmis apeigomis; teologiniu požiūriu, jo nuolatinis budėjimas ir pasninkas buvo suprantami kaip *imitatio Christi* – Kristaus sekimas, ypač per kančios ir susilaikymo prizmę. Ypatingą dėmesį verta skirti jo ryšiui su Eucharistija. Pasak jo gyvenimo aprašymų, Kazimieras, net būdamas jaunas, pasižymėjo neįprastu ilgesiu priimti Komuniją, kas tuo metu, kai Komunijos priėmimas buvo retesnis, liudijo jo ypatingą sakramentinį jautrumą. Jis, būdamas karališkosios šeimos narys, atsisakė pasaulietinės garbės ir valdžios vilionių, rinkdamasis asketišką gyvenimo būdą, kuris teologiškai interpretuojamas kaip radikalus atsidavimas Dievo karalystei dar esant žemėje. Jo šventumas įgavo ypatingą reikšmę Lenkijos ir Lietuvos Bažnyčioms, tapdamas pavyzdžiu, kaip dvasinis gyvenimas gali būti derinamas su aukščiausia politine atsakomybe, nors jis pats šios atsakomybės vengė. Šis pasirinkimas pabrėžia jo dorybių hierarchiją, kurioje Dievo valia buvo aukščiau visų žemiškų titulų.