„Kristau, išgirsk mus! R. Kristau, išklausyk mus!
Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,
Šventoji Dvasia, Dieve,
Šventoji Trejybe, vienas Dieve,
Šventasis gyvojo Dievo Sūnaus Veide,
Šventasis Veide, Dievo didybės atspindy,
Šventasis mūsų Atpirkėjo Veide,
Šventasis Veide, aptekęs kruvinu agonijos prakaitu,
Šventasis Veide, pažemintas išdaviko bučinio,
Šventasis Veide, žiauriai kumščiais daužytas,
Šventasis Veide, gėdingai uždengtas,
Šventasis Veide, nendre muštas,
Šventasis Veide, erškėčių sužeistas,
Šventasis Veide, žaizdų karščio ir troškulio kankintas,
Šventasis Veide, skausmo ašaromis aplaistytas,
Šventasis Veide, Veronikos drobulėje atsispaudęs,
Šventasis Veide, piktžodžiavimų įžeistas,
Šventasis Veide, nuleistas mirštant ant kryžiaus,
Šventasis Veide, prisikėlime nušvitęs,
Šventasis Veide, visų angelų ir šventųjų džiaugsme,
Šventasis Veide, nuliūdusiųjų paguoda,
Šventasis Veide, kurį garbindami tikimės pagalbos nelaimėse, R. pasigailėk mūsų!
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, parodyk mums savo Veidą, atgręžk į mus savo šventąjį žvilgsnį, ir mes būsime išganyti. Amen.”
Teologiškai, Jėzaus Veidas yra laikomas tiesioginiu Dievo Tėvo esmės vizualizavimu, nes Jėzus yra „Dievo paveikslas“ (Kol 1, 15). Tai peržengia paprastą atvaizdą; tai yra sakramentalinis susitikimas su Dievo slėpiniu. Ypatingą reikšmę turi Veronikos drobulė, kuri, pasak legendos, yra ne tik fizinis atspaudas, bet ir priminimas apie tai, kad tik tie, kurie neša savo kryžių su meile, gali pamatyti tikrąjį Kristaus veidą, nušviesintą prisikėlimo šviesos. Šis garbinimas skatina tikintįjį ieškoti Dievo buvimo kasdienėse kančiose ir nuolankume.