Ačiū Tau, kad buvai

Šiame tekste jaučiamas gilus dėkingumas už Dievo buvimą, už Jo meilę ir palaikymą tiek džiaugsme, tiek liūdesyje. Žodžiai „Ačiū Tau, kad buvai“ skamba kaip malda, kaip atvirumas Dievo akivaizdoje. Tai primena Psalmės 139 eilutes: „Viešpatie, Tu mane ištyrei ir pažinai. Tu žinai, kada aš sėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis.“ Šiame dėkingume slypi suvokimas apie Dievo visapusišką dalyvavimą žmogaus gyvenime, Jo artumą net ir sunkiausiomis akimirkomis. Dievas nėra tolimas, nepasiekiamas, bet visada šalia, kaip sakoma Evangelijoje: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).Atsivertimas, išsiliejimas ir atleidimas, minimi tekste, yra esminiai krikščioniško gyvenimo aspektai. Jėzus Kristus mokė mus atleisti, kaip ir Dievas atleidžia mums. Šis atleidimas nėra silpnumo ženklas, bet didžiulės meilės ir gailestingumo išraiška. Švento Augustino žodžiai „Myli ir daryk, ką nori“ puikiai atspindi šią meilės laisvę ir pasitikėjimą Dievu. Dėkingumas už Dievo meilę ir apvaizdą yra pamatinis tikėjimo elementas, skatinantis gyventi pagal Dievo valią ir skleisti meilę aplinkiniams. Šiame tekste išreikštas dėkingumas yra ne tik asmeniškas, bet ir universalus, atspindintis žmogaus santykį su Dievu. Tikėjimas padeda mums suprasti, kad net ir sunkiausiais momentais Dievas yra su mumis, palaiko ir veda.