Salāt (arab. صلاة, dar rašoma Salāh), kartais vadinama Salatas (iš arabų kalbos) arba Namazas (iš tiurkų kalbų), yra viena iš penkių islamo pareigų, dar vadinamų arkanai, ir pagrindinė islamo malda. Ji atliekama penkis kartus per parą (aušros, vidurdienio, popietės, saulėlydžio ir vakaro metu) ir privalomai arabų kalba, nes oficialių vertimų nėra. Šios maldos esmė – tiesioginė komunikacija su Aukščiausiuoju, padėka ir atsiprašymas. Musulmonai meldžiasi atsisukę į Meką (Saudo Arabijoje), nes būtent Meka laikoma svarbiausiu islamo miestu, o joje esantis Kaabos kubas – švenčiausias islamo šventiklas.
Salāt bendrai reiškia privalomą musulmonų maldą, tačiau ji išskaidoma į penkias atskiras kasdienes maldas, kurios atliekamos nustatytu laiku: Fadžr (aušros malda), Dhuhr (vidurdienio malda), Asr (popietės malda), Maghrib (saulėlydžio malda), Isha (vakaro malda).
Tradiciškai manoma, kad Salāt nurodymą tikintiesiems perdavė pranašas Muhamedas, gaudamas dievišką apreiškimą. Pagal islamo mokymą, tokį nurodymą suteikė Alachas (Dievas), siekdamas užtikrinti, kad tikintieji palaikytų nuolatinį ryšį su Kūrėju, išreikštų savo paklusnumą, dėkingumą ir prašytų pagalbos kasdieniuose reikaluose.
Salāt atliekama laikantis tam tikrų taisyklių (ablucija arba „Wudu“, švaros būsena, tinkamas laikas, tinkama vieta), kurios pabrėžia vidinį žmogaus nusiteikimą – susikaupimą, nuolankumą ir atsidavimą. Musulmonams malda padeda ne tik dvasiškai stiprėti, bet ir struktūruoja paros laiką, suteikia bendruomeniškumo jausmą, nes dažnai meldžiamasi drauge mečetėje.
Salatas privalomas visiems suaugusiems musulmonams, tad jis atliekamas visuose pasaulio kraštuose, kur tik gyvena islamo išpažinėjai. Didžioji dauguma praktikų telkiasi Artimųjų Rytų regionuose (Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Turkija, Iranas, Irakas), taip pat Pietų ir Pietryčių Azijoje (Pakistanas, Indonezija, Malaizija), Šiaurės Afrikoje, Balkanuose. Dėl musulmonų bendruomenių gausos ir diasporų, malda atliekama ir Europoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Australijoje ir kt.
Svarbūs duomenys
- Privalomas laikas: penki kartai per parą, vadinami Fadžr, Dhuhr, Asr, Maghrib ir Isha.
- Ablucija (Wudu): prieš meldžiantis būtina apvalyti veidą, rankas, galvą, kojas vandeniu, tai simbolizuoja dvasinį apsivalymą.
- Kryptis (Qibla): maldos metu atsisukama į Meką, nurodant tikinčiųjų vienybę ir bendrą orientyrą.
- Fiziniai judesiai: nusilenkimai, klūpėjimai, atsistojimai, pakėlimai, – visa tai lydi Qur’ano (Korano) recitaciją bei tam tikrus maldos žodžius.
- Bendruomeniškumas: nors galima melstis ir individualiai, didžiulė reikšmė teikiama bendruomeninei maldai mečetėje, ypač penktadieniniam pamokslui (Džuma).
Kasdienės maldos (Salāt) ir jų atlikimo tvarka:
- Rytinė (As-Subh / Al-Fadžr / Fadžr)
- Laikas: nuo aušros pradžios iki saulės pakilimo.
- Iš viso atliekami 4 rakat’ai: pirmiausia 2 savanoriškos (sunna), po jų – 2 privalomos (fard).
- Vidurdienio (Oile / Az-Zuhr / Dhuhr)
- Laikas: prasideda nuslinkus saulei nuo zenito.
- Iš viso 10 rakat’ų: iš pradžių 4 savanoriškos (sunna), tada 4 privalomos (fard), galiausiai dar 2 savanoriškos (sunna).
- Popietinė (Ikinde / Al-Asr / Asr)
- Laikas: kai objektų šešėliai tampa dvigubai ilgesni nei patys objektai.
- Maldą sudaro 8 rakat’ai: pirmi 4 savanoriški (sunna), o toliau – 4 privalomi (fard).
- Vakarinė (Akšam / Al-Maghrib / Maghrib)
- Laikas: prasideda nusileidus saulei.
- Iš viso 5 rakat’ai: 3 privalomi (fard) ir 2 savanoriški (sunna).
- Naktinė (Jatsy / Al-Iša / Isha)
- Laikas: nuo vakarinės maldos pabaigos iki aušros (prieš rytinę maldą).
- Iš viso atliekama 13 rakat’ų: 4 savanoriški (sunna), 4 privalomi (fard), dar 4 savanoriški (sunna) ir galiausiai 3 Vitr (Witr).
Jei nežinote kaip melstis galite atsisiųsti knygą: PDF Knyga: Islamas. Apsiprausimas ir malda.
Maldos neatlikimo bausmė
Islamo tradicijoje malda (salāt) yra viena svarbiausių tikinčiojo pareigų, kurios neatleidžia net ligos ar ekstremalios situacijos. Praleisti ją reiškia nusigręžti nuo tikėjimo, o neatidžiai ar netinkamai ją atlikti – sumažinti jos vertę.
Pranašas (taika jam ir palaima) perspėjo: „Pats didžiausias vagis tarp žmonių tas, kuris vagia iš maldos.“ Tai reiškia, kad ne tik maldos atsisakymas, bet ir jos atmestinas atlikimas yra rimtas nusižengimas. Islamas moko, kad tikroji malda turi būti atliekama su susikaupimu ir nuoširdumu, laikantis nustatytos tvarkos.
Maldos
Oficialiai privalomos musulmonų maldos (Salāt) visame pasaulyje atliekamos tik arabų kalba, nes tai yra Korano originalo kalba, kuria buvo apreikšta Dievo žinia pranašui Muhammedui (taika jam). Tai nėra tiesiog tradicija – tai yra religinė nuostata. Dėl to melstis geriausia naudojant Šventajį Koraną.
Jei norite susipažinti su maldomis originalo kalba su lotyniškomis raidėmis ir lietuvių vertimu, atsisiųskite šį dokumentą. Jis neleis jums melstis, tačiau suprasite maldos esmę.
Dauguma praktikuojančių musulmonų žino viską atmintinai, nes malda (Salāt) yra kasdieninė pareiga, atliekama penkis kartus per dieną. Kadangi maldos tekstai ir judesiai nesikeičia, nuolat kartojant juos lengva įsiminti.
Pradedantieji arba naujai atsivertę musulmonai gali naudoti:
- Maldos knygeles – mažus vadovus su lotyniška transkripcija ir vertimu.
- Mobiliąsias programėles – daug kas naudojasi išmaniaisiais telefonais su islamiškomis programomis, kurios padeda išmokti maldos tekstus ir laikus.
- Korano ištraukas – nors visas Koranas nešiojamas retai, pagrindinės suros (ypač Al-Fātiha ir trumpesnės suros iš 30-osios dalies) yra išmokstamos atmintinai.
Visi musulmonai bent jau privalo mokėti Al-Fātiha surą, nes ji sakoma kiekviename rakat’e. Labiau praktikuojantys musulmonai išmoksta papildomas Korano suras ir ilgesnes maldas, kurios atliekamos po Salāto ar savanoriškose naktinėse maldose (Tahajjud).
Kiekvienas musulmonas mokosi maldos nuo vaikystės arba atsivertimo į islamą momento, todėl po kurio laiko ją atlikti tampa automatiška.