Hermanas Jonas Šulcas (g. 1939 m. spalio 27 d. Klaipėda) – Lietuvos kunigas salezietis, misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje ir Jaunimo sodybos Kretingos rajone, Kėkštuose, steigėjas.
Gimė Klaipėdos vokiečio liuterono ir katalikės žemaitės Elžbietos Mockutės (1913–2004 m., palaidota Kartenoje), kilusios iš Abakų kaimo, šeimoje. Artėjant Antrajam pasaulinio karo frontui ir šeimai traukiantis nuo artėjančios Raudonosios armijos, tėvas žuvo apšaudymo metu. Našlė mama apsigyveno Liuneburge, kur tebegyvena Hermano brolis. Lankė Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde, kuri buvo išlaikoma rėmėjų lėšomis. Nenorėdamas „būti pašalintas dėl neramaus būdo“ (citata), persikėlė į Saleziečių berniukų gimnaziją Italijoje. Vėliau baigė pedagogiką ir filosofiją „Instituto Salesiano Feglizzo“, teologijos licenciatas. 1968 m. įšventintas į kunigus.
1969–1971 m. Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas, bendrabučio vedėjas ir sporto mokytojas. Saleziečiams perėmus jėzuitų misiją Brazilijoje, 1971–1975 m. vikaras, San Paule, dirbo su jaunimu. Nuo 1978 m. misionierius Ruandoje, Musha kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio.
Pramokęs vietos kalbos ir pradėjęs misionierišką veiklą, o dažnai tapdamas ir mediku, nes krašte medicina nėra išplėtota, tapo populiarus apylinkėje. Įsteigė Jaunimo sodybą ir mokyklą, į kurią vaikai iš tolimesnių kaimų pėsti vaikščiojo net iki 20 km. Jaunimo sodyboje mokė vaikus gyvenimo įgūdžių bei amatų. Joje savo reikmėms auginami gyvuliai, daržovės. Berniukai mokėsi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amatų, mergaitės – siūti, keramikos darbų. Kad išmokytų vaikus žemės ūkio darbų, kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę. Vienu metu sodyboje gyveno iki 700 našlaičių. Gabesnieji siekė mokslų aukštesnėse mokyklose.
Tačiau 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas. Per 100 dienų beveik tris kartus plotu už Lietuvą mažesnėje Ruandoje buvo išžudyta iki milijono gyventojų. Buvo išžudyta ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Mačetėmis ir peiliais buvo išskersti vaikai, kuriuos H. Šulcas Nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs ir į Lietuvą. Iš visos sodybos gyvi liko tik 12 vaikų. Pats kunigas jų likimo išvengė, nes į sodybą nespėjo grįžti iš sostinės. Tačiau buvo persekiojamas, jį išgelbėjo Jungtinių Tautų kariškiai, priėmę į tanką. Kuriam laikui turėjęs palikti Ruandą, gyveno Vokietijoje.