Antanas Strazdas (Strazdelis, Drazdauskas, 1763 m. kovo 9 d. Astrave, dab. Margėnai, Rokiškio raj. – 1833 m. balandžio 23 d. Kamajuose) – lietuvių dvasininkas ir poetas.
Tikrų faktų apie Strazdo biograiją yra labai mažai, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu. Žinoma, kad gimė baudžiauninko šeimoje. Vaikystėje ganė gyvulius, paaugęs padėjo tėvams Mokėsi Kurše, paskui Krėslavos kunigų seminarijoje, iš ten persikėlė į Varnius, kur po 9 mėnesių įšventintas į kunigus.
Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Šimonyse, Uoginiuose, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje, Pelyšose.
1820 m. persikėlė į Kamajus. Nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ 1828 m. liepos 10 d. suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną. Iš jo savavališkai pasitraukęs 1829 m., grįžo į Kamajus. 1833 m. mirė po ilgos ligos, palaidotas Kamajuose.
Gyvam esant išleistas tik vienas poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.), kurį sudaro 9 eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Daug neišleistų eilėraščių plačiai paplito liaudyje, virto liaudies dainomis. Viena iš A. Strazdo giesmių – „Pulkim ant kelių“, prieš mišias Lietuvos bažnyčiose tebegiedama ir šiandien.