O mano dieviškasis Išganytojau, matydamas tą begalinę meilę, kurią Tu duodi žmonėms šventojoje Eucharistijoje, aš nerandu žodžių išreikšti savo susižavėjimui ir galiu tik tyloje garbinti Tavo begalinį gailestingumą. Tu ateini į šį Sakramentą, kad mus apipiltum savo malonėmis ir duotum mums vis naujų savo begalinio gerumo įrodymų. Tačiau kokį dėkingumą Tau parodo tie žmonės, kuriems esi toks geras? O Jėzau, Tu juos myli tikrai karšta širdimi, tačiau daugelis jų jaučia tik panieką ir abejingumą Tavo meilės Sakramentui.
Aš noriu, kiek leidžia mano jėgos, Tave paguosti dėl tokio nedėkingumo, aš dažnai ateisiu atsiklaupti priešais tabernakulį, kad jame pagarbinčiau Tave taip, kaip tai darau dabar, ir Tau kiek galėdamas atsilyginčiau už visus taip gausius įžeidimus, daromus šventajai Eucharistijai.