O mylimasis Karaliau, brangiausias drauge, atmink tą sielvartą, kai apnuogintas ir vargšas kabojai ant kryžiaus. Visi Tavo draugai ir pažįstami stovėjo prieš Tave, bet neradai juose jokios paguodos, tik pas savo mylimą Gimdytoją, kuri sopulinga širdimi ištikimai stovėjo šalia Tavęs, kurią atidavei savo mokiniui, sakydamas: „Moterie, štai tavo sūnus“.
Meldžiu Tave, meilingiausias Jėzau, dėl to skausmų kalavijo, kuris tada pervėrė jos sielą, užjausk mane visose kūno ir dvasios kančiose bei skausmuose, paguosk mane nelaimės metu ir mano mirties valandą. Amen.