Dieve, Tu įsakei gerbti ir mylėti savo gimdytojus. Išklausyk mano maldą – suteik mano tėveliams kūno ir sielos sveikatos, sėkmės darbuose, kantrybės varguose, ramybės čia, žemėje, ir amžinąją laimę dangaus karalystėje. Tegul mylinti jų širdis moko mane gyvenimo išminties. Tegul lyg angelų sargų balsas veda mane tiesiu keliu. Tegu rengia mane Tavo paskirtiems uždaviniams. Atleisk, Viešpatie, kad kartais pasielgdavau su jais nemandagiai ir nekantriai. Leisk nuo šiol jiems meilę reikšti, jų širdis pradžiuginti, jų rūpesčius sumažinti. Padėk man, Viešpatie, šventai įvykdyti Tavo įsakymą per Kristų, Tavo Sūnų, kuris čia, žemėje, buvo klusnus savo globėjui Juozapui ir motinai Marijai. Amen.
Įdomu tai, kad ankstyvojoje Bažnyčioje tėvų pagerbimas buvo glaudžiai siejamas su Viešpaties Paskutinės Vakarienės atminimu, nes Jėzus, prieš savo kančią, rodė nepaprastą pagarbą savo dangiškajai Motinai Marijai. Ši pagarba nėra tik emocinis jausmas, bet teologinis veiksmas, pripažįstant Dievo tvarką, kurioje tėvai yra gyvi Dievo dovanos nešėjai. Malda už juos yra padėka už gyvybės perdavimą ir už pirmąjį žvilgsnį į Dievo planą. Tai yra atpirkimo veiksmas, kuriuo mes siekiame ištaisyti bet kokius kartais netobulus santykius, atiduodami juos Dievo gailestingumui.