Malda į šv. Mykolą Arkangelą

Šlovingasis dangaus kareivijų Vade, šventasis arkangele Mykolai, gink mus kovoje ir mūšyje „su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6, 12). Ateik į pagalbą žmonėms, kuriuos „Dievas sukūrė neišnaikinamus, padarė juos pagal savo paveikslą“ (Sap 2, 23) ir iš velnio tironijos „nupirko didele kaina“ (1 Kor 6, 20). Su šventųjų angelų armija kovok šiandien Viešpaties kovas, kaip kadaise kariavai prieš išpuikusiųjų vadą Liuciferį ir jo puolusius angelus. „Jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“ (Apr 12, 8–10). Štai senasis priešas ir „žmogžudys“ (Jn 8, 44) galingai pasikėlė. „Pasivertęs šviesos angelu“ (2 Kor 11, 14), su visa piktųjų dvasių gauja jis slankioja po visą žemę ir puola ją, kad joje ištrintų Dievo ir jo Pateptojo vardą, pagrobtų amžinosios garbės vainikui skirtas sielas, žudytų ir stumtų į amžinąją pražūtį. Savo piktybės nuodus, lyg purvo srautą, tas prakeiktasis slibinas lieja ant iškrypusio proto ir sugedusios širdies žmonių, tą melo, bedievystės ir piktžodžiavimo dvasią, paleistuvystės ir visų ydų bei nedorybių mirtiną kvapą. – Bažnyčią, Avinėlio be dėmės nuotaką, klastingi priešai pripildė kartybe, pagirdė pelynais. Jie begėdiškai ištiesė rankas į visas jos gėrybes. Ten, kur buvo pastatytas šventojo Petro sostas ir tiesos katedra, kad neštų šviesą tautoms, jie pastatė baisingos bedievystės sostą, kad ištikę Ganytoją, galėtų išvaikyti ir kaimenę. – Todėl padėk, nenugalimas Vade, Dievo tautai prieš įsiveržusiais dvasines negandas ir atnešk jai pergalę. Šventoji Bažnyčia tave gerbia kaip sargą ir globėją, tave šlovina kaip gynėją nuo nelabųjų žemės ir pragaro galybių. Tau Viešpats perdavė atpirktųjų sielas, kad nuvestum jas į laimę aukštybėse. Išmelski taikos Dievą, kad sunaikintų šėtoną po mūsų kojomis, kad daugiau nelaikytų žmonių nelaisvėje ir nebekenktų Bažnyčiai. Nunešk mūsų maldas į Aukščiausiojo akivaizdą, kad mus greitai pasiektų Viešpaties pasigailėjimai. Sučiupk slibiną, senąją gyvatę, vadinamą velniu ir šėtonu, ir supančiotą numesk į prarają, „kad nebegalėtų suvedžioti tautų“ (Apr 20, 3).

[Todėl, pasitikėdami tavo pagalba ir apsauga, mūsų šventosios tarnystės autoritetu, vardan Jėzaus Kristaus, mūsų Dievo ir Viešpaties, su viltimi ir saugūs imamės nuvyti klastingus velnio puolimus.]

V. Štai Viešpaties Kryžius, bėkite, priešo šalininkai. R. Nugali liūtas iš Judo giminės, Dovydo šaknis.

V. Tebūna Tavo, Viešpatie, gailestingumas virš mūsų. R. Nes mes pasitikime Tavimi.

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

[V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.]

Melskimės. Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve, mes šaukiamės Tavo šventojo vardo ir nuolankiai meldžiame Tavo gerumą, kad užtariant nekaltajai visuomet Mergelei, Dievo Gimdytojai Marijai, šventajam arkangelui Mykolui, šventajam Juozapui, tos Švenčiausiosios Mergelės Sužadėtiniui, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui ir visiems šventiesiems, teiktumeisi duoti pagalbą prieš šėtoną ir kitas netyrąsias dvasias, kurios slankioja pasaulyje kenkdamos žmonių giminei ir pražudydamos sielas. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

[Egzorcizuoju tave, visokia netyra dvasia, visokia šėtono galia ir pragariškojo priešo puolime, visoks legione, visoks velnių susibūrime ir gauja: mūsų Viešpaties Jėzaus + Kristaus vardu ir galia išeik ir pasitrauk nuo Dievo Bažnyčios, nuo sielų, sukurtų pagal Dievo paveikslą ir atpirktų dieviškojo Avinėlio Krauju +. Daugiau nebedrįsk, klastingasis žalty, apgaudinėti žmonių giminės, persekioti Dievo Bažnyčios bei Dievo išrinktųjų kulti ir sijoti kaip kviečių +. Tesudraudžia tave aukščiausiasis Dievas +, su kuriuo dėl tavo didžios puikybės dar bandai save lyginti, kuris „nori, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2, 4). Tesudraudžia tave Dievas Tėvas +. Tesudraudžia tave Dievas Sūnus +. Tesudraudžia tave Dievas Šventoji Dvasia +. Tesudraudžia tave Kristaus didybė, amžinasis Dievo Žodis, tapęs kūnu +, kuris, norėdamas išganyti mūsų giminę, pražuvusią dėl tavo pavydo, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties“ (Fil 2, 8). Jis pastatė savo Bažnyčią ant tvirtos uolos, nutarė, kad pragaro vartai jos niekuomet nenugalės ir kad jis pats pasiliks su ja per visas dienas iki pasaulio pabaigos (Mt 28, 20). Tesudraudžia tave Kryžiaus + paslaptis bei visų krikščionių tikėjimo slėpinių galybė +. Tesudraudžia tave kilnioji Dievo Gimdytoja Mergelė Marija +, kuri tavo išdidžią galvą nuo pirmosios savo Nekaltojo Prasidėjimo akimirkos sutraiškė savo nuolankumu. Tesudraudžia tave šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bei kitų apaštalų + tikėjimas. Tesudraudžia tave kankinių kraujas bei pamaldus visų šventųjų vyrų ir moterų užtarimas +.

Taigi, prakeiktasis slibine ir visoks velnių legione, įsakome tau dėl gyvojo + Dievo, dėl tikrojo + Dievo, dėl šventojo + Dievo, dėl Dievo, kuris „taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16): liaukis apgaudinėti žmones ir juos girdyti amžinosios pražūties nuodais! Liaukis kenkti Bažnyčiai ir rengti pinkles jos laisvei! Eik šalin, šėtone, visokios apgavystės išradėjau ir mokytojau, žmonių išganymo prieše! Užleisk vietą Kristui, kuriame nieko neradai iš savo darbų! Užleisk vietą vienai, šventai, visuotinei ir apaštalinei Bažnyčiai, kurią pats Kristus įsigijo savo Krauju! Nusižemink po galinga Dievo ranka, sudrebėk ir pabėk, išgirdęs mus šaukiantis švento ir baisaus JĖZAUS vardo, nuo kurio dreba pragaras, kuriam pasiduoda jėgos, galybės ir viešpatystės, kurį nenuilstančiais balsais šlovina kerubinai ir serafinai, sakydami: „Šventas, Šventas, Šventas, Viešpats Galybių Dievas!“]

V. Viešpatie, išklausyk mano maldą. R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

[V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.]

Melskimės. Dangaus Dieve, žemės Dieve, angelų Dieve, arkangelų Dieve, patriarchų Dieve, pranašų Dieve, apaštalų Dieve, kankinių Dieve, išpažinėjų Dieve, mergelių Dieve, Dieve, Tu turi galią suteikti gyvybę po mirties, atilsį po vargo. Nėra kito Dievo be Tavęs ir negali būti kito nei Tu, visų regimų ir neregimų daiktų Kūrėjas, kurio viešpatavimui nebus galo. Nuolankiai meldžiame Tavo garbės didybės, kad teiktumeisi mus galingai išvaduoti nuo visokios pragaro dvasių galios, pinklių, apgavysčių ir nedorybių bei išlaikyti sveikus. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Nuo velnio žabangų gelbėk mus, Viešpatie!

Savo Bažnyčiai saugioje laisvėje Tau tarnauti leiski, Tave meldžiame, išklausyk mus!

Šventosios Bažnyčios priešus pažeminti teikis, Tave meldžiame, išklausyk mus!