Lieplaukės Šv. Jurgio bažnyčia

1421–1842 m. Lieplaukė buvo Žemaičių vyskupo valda. Bažnyčia minima nuo 1613 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1621 m. (buvo Alsėdžių parapijos filija). Ją 1627 m. sudegino Švedijos kariuomenė. 1673 m. atstatyta. 1766 m. bažnyčiai skirti 2 valakai žemės. 1844 m. įkurta parapija. Parapijiečių lėšomis 1861–1862 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1882 m. konsekravo vyskupas Aleksandras … [Skaityti toliau…]

Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Vajasiškis iki 1795 m. buvo Vilniaus vyskupo, Salako dvaro valda. Apie 1795 m. pastatyta bažnyčia. 1796 m. leista laikyti pamaldas. Vajasiškyje gyveno kunigas, kuris laikydavo Šv. Mišias, bet kitų religinių patarnavimų neteikė. 1862 m. atvykęs kunigas Liudvikas Jokūbauskas 1863 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1902 m. pastatyti bažnyčios tarnų namai. Kunigas Jonas Deveikis 1911 m. … [Skaityti toliau…]

Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia

Pirmoji koplyčia pastatyta 1668 m. Ji 1729 m. sugriuvo ir netrukus buvo atstatyta. Vėlesnė statyta 1765 m. Į Stačiūnus 1779 m. paskirtas kunigas; koplyčia tapo filija. Metrikų knygos rašytos nuo 1780 m. Bažnyčiai 1781 m. dovanotas vienas valakas žemės. 1811 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Užlieknės koplyčiai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai. 1807 m. pastatyta nauja koplyčia, 1857 m. – perstatyta; priklausė Viekšnių parapijai. 1933 m. koplyčia perkelta į kitą vietą ir atnaujinta. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. 2007 m. kovo pradžioje bažnyčia smarkiai apdegė.

Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Aukštadvaryje (1 km į šiaurę nuo Anciškio) 1744 m. minima koplyčia. Dvarininkai Adomas Kasakovskis ir Teresė Kasakovskienė 1783–1786 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1790 m. dovanojo 2 valakus žemės ir 2000 auksinų. Klebonas Juozapas Pikturna paskyrė bažnyčiai 10 000 auksinų. 1791 m. įkurta parapija. Bažnyčia buvo maža, turėjo 2 altorius, be lubų; 1810 m. sudegė. … [Skaityti toliau…]

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra

Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m. 1761 m. … [Skaityti toliau…]

Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia

Tarp 1449 ir 1478 m. Šešuolių dvaras dovanotas Vilniaus vyskupui. Vyskupas Valerijonas Protasevičius 1567 m. būsimai bažnyčiai paskyrė dešimtinę nuo dvaro, Kuzilų kaimą. Tribokštė medinė bažnyčia pastatyta 1572 m. Pirmasis klebonas Pranas Rapolkevičius buvo įpareigotas išlaikyti mokyklą ir mokytoją. Bažnyčia per karą su Rusija 1656 m. tikriausiai sudegė. Vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio rūpesčiu 1694 m. … [Skaityti toliau…]

Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Jonavos dvaro (taip iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama Adomynė) savininkas Žurauskas 1826 m. pastatė koplyčią. Ilgainiui dvaras ir koplyčia sunyko. Per Pirmąjį pasaulinį karą kunigo Liudo Kaulakio rūpesčiu dvare įrengta koplyčia. Joje laikytos pamaldos. Dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Kuriamai parapijai dovanota … [Skaityti toliau…]

Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia

Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Inžinierius Rudzinskis 1857 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią. 1858 m. pastatyta laikina, nes senoji buvo begriūvanti. 1860 m. pastatyta mūrinė klebonija. 1869–1872 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1899 m. konsekravo vyskupas Antanas Baranauskas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]

Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Bažnyčią 1787-1790 m. pastatė prelatas Bogužas. Ji buvo Pabaisko parapijos filija. 1814 m. kunigas Čepavičius su parapijiečiais kapinėse pastatė medinę koplyčią. Joje retkarčiais buvo laikomos pamaldos. Iki 1849 m. bažnyčia priklausė Vilniaus vyskupijai, vėliau – Žemaičių (Telšių) vyskupijai, 1926–1939 Kauno arkivyskupijai. 1888-1932 m. bažnyčia kunigo neturėjo. 1933 m. paskirtas iš Rusijos grįžęs kunigas Bronislovas Rūtenis. … [Skaityti toliau…]