Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.

Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Žvingių bažnyčia minima 1588 m. Ji XVI a. pabaigoje kunigo neturėjo. 1606 m. bažnyčiai paskirtas Bikavėnų kaimas, įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1802 m.). Per miestelio gaisrą 1775 m. bažnyčia sudegė. 1778 m. atstatyta. Žvingių klebonas Pranas Butkevičius už draudžiamos lietuvių spaudos platinimą 1871 m. ištremtas į Tobolsko guberniją (į Lietuvą grįžo 1881 m.). 1880 m. … [Skaityti toliau…]

Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Balninkuose iki 1544 m. įsteigta parapija. Pasak jėzuito S. Rostovskio, 1585 m. lietuviškai skaitytos evangelijos ir sakyti pamokslai. Per XVII a. karus parapijos dokumentai sunaikinti. 1676 m. medinė bažnyčia ir klebonija buvo begriūvančios. Anykščių ir Balninkų seniūnas Juozapas Zybergas 1771 m. pastatė naują bažnyčią. Paskirtas nuolatinis kunigas Tomas Polujanas aptvarkė bažnyčią. Ji 1773 m. pašventinta. … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniaus senamiestyje, K. Sirvydo g. (netoli Tilto g.), netoli Lietuvos Respublikos vyriausybės.

Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Vilūnuose 1810 m. Tadas Orvidas pastatė akmenų mūro unitų bažnyčią. 1822 m. valdžia uždraudė Vilūnuose gyventi unitų dvasininkui, nes netoliese, Kruonyje, buvo stačiatikių cerkvė. 1839 m. panaikinus bažnytinę uniją, bažnyčia perduota stačiatikių dvasininkijai, kuri čia įrengė cerkvę. Tik 1922 m. bažnyčia atiduota katalikams. 1923 m. įkurta parapija. Pirmojo klebono Juozapo Pužyckio rūpesčiu cerkvė pertvarkyta į … [Skaityti toliau…]

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Bažnyčią apie 1535 m. pastatė Karalienė Bona. Gargždų seniūnais tapus Radviloms, kurie buvo reformacijos šalininkai, bažnyčia buvo uždaryta ir neprižiūrima sunyko. Apie 1590 m. karalienė Ona Jogailaitė Batorienė rėmė katalikų bažnyčios atstatymą ir 1648 m. pastatyta nauja bažnyčia senosios vietoje, o 1671 m. pašventinta. Nuo 1613 m. Gargždų bažnyčia tapo parapijinė. Iki tol ji buvo … [Skaityti toliau…]

Šilų Šv. Jėzaus Vardo bažnyčia

1779 m. Šilų dvaro savininkas Franckevičius (Pronskevičius) pastatė medinę bažnytėlę. 1906–1909 m. klebonas Juozapas Stonis, remiamas parapijiečių, pastatė mūrinę bažnyčią. Darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Senoji bažnyčia nugriauta, iš jos medžiagos pastatyta prieglauda. Dvarininkai Kulviečiai dovanojo bažnyčiai 10 dešimtinių žemės. Vėliau Hiliarijonas Dilkevičius – 11 ha Šilagalio kaime. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą klebono J. Stonio … [Skaityti toliau…]

Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474 m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje pastatytą smuklę. Buvo Geranainių parapijos filija ir didesnių žemės valdų neturėjo. Apie XVI-XVII a. perstatymus duomenų neišliko. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla (minima 1777 m.). Po gaisro 1783 m. atstatyta medinė bažnyčia, 1861 m. atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Priešais bažnyčią … [Skaityti toliau…]

Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Pirmoji dvaro koplyčia Kupreliškio kapinėse pastatyta 1787 m. Raudondvario savininkė Elžbieta Kušeliauskienė 1861 m. pastatė bažnyčią. Ji turėjo 3 registrų vargonus, 2 varpus. Kunigo J. Ramono rūpesčiu 1898 m. bažnyčia išplėsta: pristatyta presbiterija ir 2 zakristijos, padidinta klebonija. Bažnyčia turėjo 3,5 ha žemės, 1904 m. Jurgis Tunaitis jai dovanojo 15 ha. 1928 m. ir 1945 … [Skaityti toliau…]