Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės. Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas P. Daukša bylinėjosi dėl bažnyčios susigrąžinimo. Ją atgauti pavyko 1665 m. Klebonas D. Straševičius 1767 m. pastatė kleboniją, 1770 m. – prieglaudos namus. Jis su broliu Mikalojumi dovanojo 30 000 auksinų 4 kunigams išlaikyti
1793–1798 m. perstatyta mūrinė bažnyčia, 1795 m. – mūrinė 3 tarpsnių varpinė. Įsteigta altarija. Vėliau Jonas Straševičius įkūrė antrą altariją. Mirus 1805 m. kunigui D. Straševičiui, vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis bažnyčios pajamas skyrė Varnių kunigų seminarijai, algą klebonui privalėjo mokėti seminarija. Bažnyčiai 1832 m. priklausė jurisdika miestelyje, Kačiuškių ir Vedreikių kaimai. Pašušvyje 1841 m. gyveno 4 kunigai. XIX a. pradžioje-1863 m. veikė parapinė mokykla, 1910–1914 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.